Globaliojo švietimo nauda besimokantiesiems ir visuomenei neabejotina – dėl to vienbalsiai sutarė lapkričio 17 d. vykusios virtualios diskusijos „Globaliojo švietimo perspektyvos Lietuvoje“ dalyviai. Diskusija, kuri organizuota minint Globaliojo švietimo savaitę, subūrė bendrojo ugdymo mokyklų mokinius ir mokytojus, profesinio mokymo įstaigų ir aukštųjų mokyklų dėstytojus, savivaldybių švietimo skyrių, nevyriausybinių organizacijų, Nacionalinės švietimo agentūros atstovus.
Virtualios diskusijos dalyviai buvo pakviesti pasidalinti savo įžvalgomis, kodėl mums reikia globaliojo švietimo Lietuvoje ir kas paskatintų didesnę jo sklaidą. Kviečiame susipažinti su pagrindinėmis diskusijos dalyvių išsakytomis mintimis.
Kodėl mums reikia globaliojo švietimo?
Diskusijos dalyviai įvardijo galybę priežasčių, kodėl globalusis švietimas yra svarbus. Pirmiausia, jis leidžia ugdyti platų mokinių mąstymą, diegti rūpestį ir atsakomybę už mūsų visų „namus“, nesvarbu, ar mes juos suprantame tik kaip savo asmeninę gyvenamąją vietą, vietos bendruomenę ar mūsų Planetą. Globalusis švietimas leidžia tarpusavyje susieti labai įvairias temas, tokias kaip prekyba, vartojimas, klimato kaita. Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad Lietuvoje vis dar trūksta supratimo apie mūsų pačių sąsajas su pasauliu, mūsų veiksmų ir pasirinkimų įtaką globaliems reiškiniams, globalaus pasaulio teikiamas galimybes.
Diskusijos dalyviai taip pat sutiko, kad globalusis švietimas padeda mokiniams atsakyti į daugybę klausimų „kodėl“? Nei klimato kaita, nei skurdas nėra statinės būsenos, o daugybės kitų reiškinių ir visuomenėje vykstančių procesų pasekmės. Globalusis švietimas padeda tai geriau suprasti.
Kiekvienas iš mūsų prisidedame prie globalių problemų, tokių kaip skurdas, nelygybė, klimato kaita ir kt. kūrimo, taigi globalusis švietimas yra itin svarbus įrankis, įgalinantis kiekvieną prisiimti atsakomybę ir prisidėti prie šių problemų sprendimo. Be to, globalusis švietimas padeda ugdyti emociškai tvirtesnį jaunimą – gebantį pasirinkti, ramiau reaguoti į propagandą ir manipuliacijas.
Diskusijoje dalyvavę bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai taip pat dalijosi mintimis apie globaliojo švietimo praktinę naudą mokyklų bendruomenėms. Jie globalųjį švietimą įvardijo kaip priemonę atsakingiau ir racionaliau naudoti ugdymo įstaigos resursus, dalintis nereikalingais, nebenaudojamais daiktais, juos perdirbti. Be to, mokytojai taip pat paminėjo, kad globalusis švietimas taip pat padeda gerinti mokyklos mikroklimatą – mažina patyčias, lyčių nelygybę, skatina bendruomeniškumą.
Kas paskatintų didesnę globaliojo švietimo sklaidą?
Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad globaliojo švietimo veiklas svarbu pradėti nuo ko ankstesnio amžiaus – darželiuose, pradinėse klasėse. Be abejo, tam itin svarbu globaliųjų temų pateikimą ir priemones pritaikyti vaikų amžiui, raidai, poreikiams. Čia taip pat labai svarbu išgirsti ir pačių mokinių nuomonę, leisti pasiūlyti jiems savo idėjas pamokų temoms.
Ne vienas diskusijos dalyvis paminėjo, kad globaliojo švietimo veiklose svarbu pabrėžti įvairias globalias temas, nes šiandien mes labai dažnai susikoncentruojame ir klimato kaitos ir aplinkosaugos problemų nagrinėjimą. Dėl šios priežasties globalusis švietimas vis dar dažnai yra tapatinamas su aplinkosauginiu švietimu. Diskusijos dalyviai minėjo, kad labai svarbu gerąsias praktikas, leidžiančias gilintia į klimato kaitos temas, pritaikyti gilinimuisi į pasaulinius socialinius ir ekonominius klausimus. Taip pat svarbu suprasti ir diegti visuminį požiūrį į globalias temas, siekiant parodyti, kad, pavyzdžiui, ir klimato kaita turi daug sąsajų su socialinio teisingumo, žmonių pažeidžiamumo, ekonominiais, prekybiniais, o ne tik aplinkos apsaugos klausimais.
Virtualios diskusijos dalyviai taip pat paminėjo, kad itin svarbu globaliojo švietimo veiklas orientuoti ne tik į žinių besimokantiesiems perdavimą, tačiau ir į kompetencijų ugdymą, vertybinių nuostatų stiprinimą. Svarbu mokiniams diegti suvokimą, kad pirmiausia mūsų pačių pasirinkimai formuoja pasaulį, o suvokimas apie savo atsakomybę įgalina veikti teisingesnės, taikesnės ir darnesnės ateities vardan.
Globalusis švietimas Lietuvoje jau yra žengęs tvirtus žingsnius, tačiau tenka pripažinti kad šios veiklos vis dar yra fragmentuotos ir labai dažnai įgyvendinamos dalyvaujant tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose projektuose. Diskusijoje dalyvavę mokytojai teigė, kad jiems vis dar trūksta metodinės medžiagos ir priemonių kokybiškos globaliojo švietimo veikloms, tačiau tenka pripažinti, kad dažnai ir patys nežinome, kur ir kokios medžiagos galėtume rasti. Todėl daugelis diskusijos dalyvių siūlė pirmiausia susisteminti jau turimus išteklius, priemones ir gerąsias globaliojo švietimo veiklų patirtis vienoje ar keliose duomenų bazėse, idėjų banke ar pan., kas leistų mokytojams lengviau rasti jiems dominančiomis temomis reikalingus išteklius ar priemones.
Visi diskusijos dalyviai taip pat sutiko, kad būtina burti mokytojus bendraminčius ir stiprinti mokyklų partnerystes, kas padėtų dalintis gerąja globaliojo švietimo patirtimi, pritaikyti gerąsias globaliojo švietimo praktikas kitose ugdymo įstaigose. Norint kuo platesnės globaliojo švietimo sklaidos, svarbus ne tik patirties ir įrankių globaliojo švietimo veikloms perdavimas, bet ir nuoširdus mokytojų vienas kito palaikymas, padrąsinimas, pagalba sprendžiant profesinius iššūkius.
Diskusijos dalyviai paminėjo, kad didesnei globaliojo švietimo sklaidai svarbu stiprinti ir tarpsektorinį bendradarbiavimą. Tai svarbu, kad mokiniai iš mokyklos į aukštesnę ugdymo pakopą ateitų jau turėdami platų suvokimą apie pasaulį ir jame vykstančius procesus. Bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis, verslu, kultūros sektoriumi taip pat itin svarbus, ieškant platesnių globaliojo švietimo galimybių.
Diskusijos dalyviai taip pat sutiko, kad svarbu skirti ypatingą dėmesį mokytojų rengimui ir jų kvalifikacijos tobulinimui, siekiant, kad globalusis švietimas būtų sėkmingai integruotas ne tik ugdymo procese, bet ir ugdymo įstaigos gyvenime. Tenka pastebėti, kad šiuo metu mokytojai turi ribotas galimybes dalyvauti su globaliuoju švietimu susijusiose kvalifikacijos tobulinimo veiklose, o tą dažniausiai daro dalyvaudami įvairiuose tarptautiniuose projektuose.
Diskusijos dalyviai taip pat įvardijo, kad ugdymo įstaigų dalyvavimas ilgalaikiuose globaliojo švietimo projektuose ar programose padėtų stiprinti globaliojo švietimo veiklas ir didinti jų kokybę. Tokie projektai sudaro galimybes mokytojams dalyvauti gebėjimų stiprinimo veiklose, suteikia prieigą prie globaliojo švietimo praktikų, įrankių ir priemonių, leidžia įsivertinti savo progresą. O mokiniams dalyvavimas projektuose, ypač tarptautiniuose, suteikia visiškai kitokios patirties nei mokantis klasėje, praplečia jų akiratį, stiprina pagarbos, solidarumo ir kitas pamatines vertybines nuostatas, itin svarbias kiekvienam šios dinamiškos ir nuolat besikeičiančios globalios visuomenės nariui.
Globalusis švietimas – kas tai? Atsakymą rasite šiame trumpame Europos Tarybos Šiaurės – Pietų centro vaizdo klipe:
Diskusiją „Globaliojo švietimo perspektyvos Lietuvoje“ organizavo Pasaulio piliečių akademija, įgyvendindama Europos Sąjungos ir Europos Tarybos Šiaurės-Pietų centro finansuojamą projektą „Together for Global Justice and Sustainability“.
Comments